Miestas-sala-valstybė
Jau daugiau nei mėnuo prabėgo nuo to laiko kai buvome Singapūre, bet šio miesto-salos-valstybės pamiršti vis dar negalim. Ir tai nieko keisto – įspūdis aplankius Singapūrą liks visam gyvenimui.
Singapūro sėkmės istorija prasidėjo ne taip jau ir senai – prieš gerą šimtmetį vėl vienas britų keliautojas nuotykių ieškotojas nusprendė, kad tuometinė Singapūro sala-pelkė bus geriausia vieta naujam miestui-uostui, jungiančiam vandens kelius tarp Kinijos ir Indijos. Pasikvietė Singapūro įkūrėjas ponas Raffles kiniečių ir indų darbininkų, kurie daug daug dirbo, po to dar daugiau prekiavo, ir tada vėl daug dirbo. Atrodo, tuose tarpuose nebuvo laiko jokioms pramogoms – todėl šiandien Singapūras gali didžiuotis esąs didžiausia Azijos šalių sėkme.
Singapūre stebino viskas – tvarka, idealus santykis tarp modernumo ir senovės, mieste labai subtiliai sugebėta suderinti civilizaciją ir gamtą. Jeigu kiti super metropoliai gali atrodyti nuobodūs (Londonas) arba per daug modernūs (New York‘as), tai Singapūras pilnas žavesio, žaismingumo ir kultūros. Paprastam turistui ar keliautojui nėra matomas kasdienis Singapūro gyvenimas – milžiniška konkurencija dėl darbo vietų, pilnas iššūkių  darbinis gyvenimas dirbant su įvairiausių tautų kolegomis. Tačiau po darbo dienos galima pasinerti į vartojimo malonumus – yra atskiri rajonai kuriuose įsikūrę tik prekybos centrai, maisto pasirinkimas ir įvairovė yra geriausia visoje Azijoje. O ieškantiems daugiau – simfoniniai koncertai kiekvieną dieną, vieni geriausių pasaulyje muziejų ir t.t.
Tokiu ritmu ir keista valdymo idealogija gyvena singapūriečiai – daug dirba, daug uždirba, daug išleidžia ir atrodo apie nieką daugiau negalvoja - spaudos laisvė apribota, apie valdančią partiją garsiai kalbėti negalima. Ir jei kitose šalyse mes mastėm, kad žmogui reikia visų demokratinės valstybės privalumų, tai Singapūras parodė, kad ekonominis klestėjimas, visiška ekonominė laisvė gali egzistuoti ir be politinės laisvės.