Kitokia kelionė po Meksiką

Pirmiausiai apie avia bilietus. Kol nepadaugės reisų iš Vilniaus, ieškom pas kaimynus. (Nors, kaip prisimenu, į tolimus kraštus nė karto nesu skridusi iš Vilniaus, net kai ir FlyLAL buvo gyvas... Ryga arba Varšuva...). Pavyzdžiui, 13 birželio – 5 liepos Ryga – Amsterdamas – Mexico City ir atgal 1647 litai.

Šiaip jau Meksikoje vasarą lietaus sezonas, tačiau tas lietus pas juos ne nuolatinis. Liepą ir rugpjūtį keliauti nepatartina – atostogų metas tiek gringo, tiek meksikiečiams. Kyla kainos, triniesi alkūnėmis...

Kadangi jau teko Meksikoje nuomotis mašiną – rekomenduoju. Visai nebaisu: elementarios saugumo taisyklės (nevažinėk naktį), tinkamas draudimas (reikia žiūrėti į frančizės dydį), kelių žemėlapis ir ramiai išvairuoji net iš tokio „baisaus“ miesto kaip Mechikas.

Meksikos šiaurinėje dalyje yra labai šlovinamas Varinis kanjonas (Barranca del Cobre). Čia, sako, vienas iš „pačių vaizdingiausių“ traukinių maršrutų. Tačiau nusigauti gana sudėtinga, reikėtų labai ilgai važiuot arba skristi iki Chihuahua, traukinio bilietas – brangus (60-120 $), o paskui tenka „kastis“ vos ne 2000 km atgal.

Tad siūlau traukti tiesiai į Real de Catorse, pakeliui aplankant studentišką ir istorišką Guanajuato miestą tarpinei nakvynei. Real de catorce – vaiduoklių miestas, anksčiau buvęs klestintis sidabro kasyklų centras. Čia filmavo „Meksikietį“ su Bradu Pitu :) Huichol tautelė tiki, kad dykumos aplink Realą yra šventa vieta, kur gyvena kukurūzų ir pejote dievai. Kiekvienais metais į Realą atvyksta piligrimai laikyti savo šamaniškų ritualų. Haliuciogeninis kaktusas pejote pasaulyje išgarsėjo po Kastanedos knygos „Don Juano mokymas“. Po to užsieniečiai pradėjo plūsti ieškoti pasilinksminimo, nors vietiniai indėnai tai laiko šventvagyste, o ir kaktusai ėmė nykti. Na, bet čia yra ką veikti ir be kaktusų – kelias dienas pasibastyti po apylinkes ir pajusti „tą tikrąją Meksiką“.

Toliau važiuojame į Zacatecas, kolonijinį miestą, pakankamai nedidelį Meksikos mastais (tik virš 100 tūkst.), todėl dar jaukų, turintį savo funikulierių. Šalia yra actekų griuvėsiai La Quemada. Na o jei dar nepakako vesternų gyvenimo, galima važiuoti iki Sombrerete miestuko ir Sierra de Organos (Vargonų žemė) nacionalinio parko.

Sekantis punktas – Guadalajara. Tai antras pagal dydį šalies miestas, todėl kaip ir Mechikas – kenčia nuo užterštumo ir transporto kamščių. Tačiau čia yra mariačių, tekilos, sombrero ir meksikietiškų rodeo gimtinė. Na, jei iš viso šio sąrašo labiausiai domina tekila – geriau važiuoti į šio pavadinimo miestą (Tequila) ir čia susipažinti su šio gėrimo gamybos įpatumais. Kas įdomiausia, kad net ir kai karšta – tekila Meksikoje eina labai neblogai :) Todėl gali tekti palikti mašiną ir imti turą :)

Laikas traukti prie Ramiojo vandenyno. Pakeliui rasite „Stebuklingą zoną“ – važiuodamas keliu matai, kad leidiesi pakalnėn, bet jei įjungi "neutralų" – riedi atgal. Šalia dar veikiantis de Fuego vulkanas – galima „patrekinti“ aplinkui.

Ties pakrante neišsiplėsiu. Be abejo, čia ir prabangūs kurortai – Puerto Vallarta, Ixtapa ir Acapulco. Reikia vengti jų, na gal išskyrus Akapulke verta pažiūrėti į šokinėjančius nuo uolų, o Puerto Vallartoje – išbandyti plaukiojimą su delfinais. Daug paplūdimių ir žvejų kaimelių – tad bevažiuojant bus lengva išsirinkti kokį bungalą prie vandens, restoranėlį su šviežia žuvimi ir geromis margaritomis...

Ką čia ir bepridursi...