30/01 Pockets full of rupees

Delio traukinių stotyje 6 val. ryte pirmą kartą bandome įsigyti bilietus į traukinį Delis-Agra. Indijos traukiniai yra didžiausias pasaulyje darbdavys, algą mokantis savo 1.6 mln. darbuotojų (turėtų būti „challenging“ darbas buhalteriams), o per dieną traukiniais keliauja iki 14 mln. indų.

Keliaudami 4 valandas traukiniu iki Agra miesto, kuris turėjo nuvykti per dvi valandas, turime puikią progą patirti Indijos gyvenimą. Mūsų vagone dauguma indų, o keliauja jie su savo papročiais. Vieni visu garsu telefone klauso muzikos, kiti geria masalą, o jei jau užverda diskusija ar ginčas, tai sudalyvauti reikia vos ne pusei vagone esančių indų. Jei į traukinį įlipa žmonės iš kaimiškų Indijos vietovių, ir dar jei keliauja visa šeima, tai su savim pasiima kaip mums atrodo vos ne visą turtą – dešimtis supakuotų ir surištų maišų.

Atvykstame į Agra miestą (po Delio galima vadinti ir miesteliu, nors Agroje gyvena ~1 mln. gyventojų) aplankyti Indijos turistinio „veido“ – Taj Mahal. Atstovėję ilgą eilę ir praėję patikrinimą kaip oro uoste, pamatome vieną iš pasaulio stebuklų – mauzoliejų, kurį pastatė gedintis musulmonų imperatorius savo mirusios žmonos garbei. Balto marmuro vaizdas iškart užburia, pakeri ir ilgai negali rasti žodžių apibūdinti matomam vaizdui. Nors už bilietą sumokame daugiau nei 20 kartų daugiau vien už tai kad esame turistai, bet pamatytas vaizdas tikrai vertas ir daugiau. Praleidžiam prie Taj Mahalo beveik 5 valandas – sunku atsigrožėti šiuo vaizdu, kurį dar ir vėliau stebim iš viešbučio terasos.

Dar vieną dieną skyrėm Sikri miesteliui šalia Agros. Tiesiogine prasme nudardam iki miestelio su senu autobusu. Šiame miestelyje yra išlikęs labai gražus mečetės kompleksas ir aplink ją buvusių rūmų griuvėsiai. Pirmą kartą susiduriam su tokiais įkyriais niekučių pardavėjais ir indais, kurie atseit nori pasipraktikuoti kalbėjimą anglų kalba nors ištikrųjų nori ne tau padėti, o nusitempti tave iki savo parduotuvės. Tai yra įprasta veikla turistų lankytinuose objektuose ar vietose. Panašiai esame patyrę ir ankstesnėse kelionėse, tačiau Indijoje tas įkyrumus, ir blogiausia jo dažnumas (kadangi tokių veikėjų yra daug daugiau) truputį glumina ir liūdina dėl to, kad neleidžia pabūti vieniems ir reikia nuolat kartoti „no thank you, we will not buy this“.

Agra

Sikri