Kambodža (2)
Kambodža yra Angkor Wat‘as ir Angkor Wat‘as yra Kambodža.

Nei viena šalis pasaulyje nėra taip stipriai sužalota savo praeities kaip Kambodža. Dar tik prieš trisdešimt metų šią šalį siaubė Khmer Rouge režimas, net 2 mln. gyventojų prarado savo gyvybes ne savo noru dalyvaudami utopinės komunizmo-marksizmo-stalinizmo valstybės kūrime. Tokios Kambodžos, kokia ji buvo iki šio režimo pradžios, nebėra ir turbūt nebebus. Kambodžoje jautiesi visai kitaip nei kitose Azijos šalyse – čia tiesiog sunku jausti, kad esi Azijos šalyje. Khmer Rouge režimas ne tik nužudė daugybę šios šalies žmonių, bet ir išnaikino bei ištrynė beveik viską, kas darė Kambodža tikrąja Kambodža Azijoje.
Kadangi XIX ir XX a. Kambodžos istorija ir identitetas buvo sunaikintas, Kambodžai didžiausias ir svarbiausias nacionalinis pasididžiavimas yra tūkstančio metų senumo Angkor Wat - induizmo ir budizmo religijų mišinyje gimęs šventyklų kompleksas. Tai vienintelė vieta Azijoje, kur jautiesi kažkaip kitaip, lyg ne šiame pasaulyje. Vieną minutę atrodo esi filme, kitą minutę jautiesi kaip prancūzų tyrinėtojas, pirmą kartą atrandantis šias džiunglėse paslėptas šventyklas (viena šventykla atrasta tik apie 1930 m.). Nuolat nesiliauji stebėdamasis šventyklų grožiu, didybe ir jų svarba Kambodžos žmonėms. Šventyklos įspūdingos dar ir dėl to, kad jos yra beveik nenugalimas žmogaus genijaus ir gamtos jėgos derinys. Džiunglės ir masyvūs medžiai pridėjo destruktyvaus elemento prie žmogaus sukurto stebuklo. Atrodo, kad ir pats laikas jas tobulino bei kūrė – susipynusios su gamta jos atrodo dar mistiškiau ir galingiau.

Angkor Wat
Kambodžos žmonių gyvenimas – vaikiškas ir miegantis – mus stebino, juokino ir stebino. Pirmas įspūdis pamačius gatvėse su pižamomis vaikščiojančias moteris buvo gluminantis. Negi jos tingi apsirengti normaliais drabužiais? O gal jos tiesiog nuolat miega, ir gatvėse vaikšto per miegus? Ir dar daugybė klausimų ir spėliojimų, bet nei į vieną klausimą nesuradome logiško paaiškinimo, kodėl kambodžietės gatvėse vaikšto su pižamomis. Buvimo Kambodžoje pabaigoje bandėme spėti, kad tai yra dėl to, jog Kambodžos žmonių atstumas tarp namų zonos ir gatvės ar lauko zonos yra beveik neegzistuojantis. Daugybė kambodžiečių gyvena namuose, kur pirmas aukštas yra tiesiog didelis kambarys su dideliais vartais-durimis į gatvę. Šiame kambaryje vyksta visas šeimos gyvenimas – valgoma, žiūrimas TV, čia pat stovi du ar trys motoroleriai, yra vietos šventyklėlei bei kartais net nakvojama. Kai toks mažas atstumas tarp namų ir lauko, nesunku ir su pižama išeiti į gatvę. O išėjus galima ir toliau paėjėti :)
O kodėl Kambodža vaikiška? Nes beveik visų žmonių veidų išraiška mums atrodė kaip vaikų žvilgsnis į pasaulį. Jų elgesys ir bendravimas su mumis būdavo toks naiviai juokingas. Arba bet koks mūsų veiksmas jiems keldavo ne tik šypsenas, bet ir nuolatinį juoką. Situacija bet kokioje gatvės virtuvėje ar šeimos parduotuvėlėje: rodom pirštu į prekę ir klausiam kiek kainuoja; aplink esantys kambodžiečiai pradeda kikenti; „žiūrėk, užsieniečiai pas mus atėjo kažko pirkti“; mes nepasimetę perkam prekę, mokam pinigus; vietiniai toliau kikena; „žiūrėk, jie skaičiuoja grąžą“; ir t.t. Buvo smagu, įdomu, gera, o ir vaikiškas, naivus juokas yra daug geriau, nei surūgęs veidas. Kartais šmėksteldėvo, kad galbūt jie taip kovoja su taip neseniai šalyje vykusiais baisumais – tiesiog nerūpestingai gyvendami kaip vaikai...