Kelionės su vaikais

Kai laukiausi, ne iš vieno išgirsdavau, kad gimus vaikui teks apriboti savo keliones. Ir pati pagalvodavau, kad bent jau į egzotiškas šalis dukrytės vežtis nesiryžčiau, bet pradėti nuo kažko reikia, todėl ėmėme treniruotis keliauti :) Pirmiausiai išbandėme Druskininkus ir Birštoną – mažajai naujos vietos patiko, tad visai rami buvau ir dėl savaitės kelionės į Italiją.

Grįžusi iš kelionės ir aprašiusi savo įspūdžius viename keliautojų forume susilaukiau neįtikėtinai daug komentarų. Didžioji dauguma buvo labai nepalanki. Tėvai, keliaujantys su mažais vaikais, buvo vadinami visiškai neatsakingais, tenkinančiais tik savo poreikius, nesirūpinančiais vaiko sveikata. Buvo pateiktas internete klaidžiojęs pavyzdys, kaip iš Egipto ar Turkijos vaikutis parsivežė nežinomą virusą... Į mano argumentus, kad važiuojant į Vakarų Europos šalis grėsmių sveikatai tikrai mažiau, buvo atkirsta, kad vaikams iki 5 metų iš viso neverta niekur važiuoti, nes dar nesusiformavę organizmo gynybiniai mechanizmai. Be to kam vežtis, jei vaikas vis tiek neprisimins? Svarbiausia, kad verkiantis vaikas netrukdytų kitiems, ypač lėktuve... Tad jei jau pasigimdei vaiką, gali ir šiek tiek pakentėti nekeliavus...

Ginčytis šia tema galima būtų ilgai, tačiau kaip pasaulyje tiek daug tokių pat "neatsakingų tėvų", noriu tik trumpai reziumuoti...

Kodėl gerai keliauti su mažu vaiku?

-įsitikini (nes visi tau taip tvirtina), kad ji/jis pati/s gražiausia/s,

-kalbiesi su žmonėmis, su kuriais tikriausiai nepasikalbėtum, juk neateis tau patampyti už nosies ir paguguoti :)

-gali drąsiai lįsti be eilės (galioja su pačiais mažiausiais, aišku, juk reikia spėti, kol vaikas dar miega/neverkia ir pan.), o oro uoste security pereini lyg VIPas, jums skirta trumpa eilė,

-„kokybiškiau“ bendrauji. Manau, net ir kūdikis perima gerą nuotaiką ir naujus įspūdžius (net jei neprisimins, ką matė),

-vaikas išmoksta ko nors naujo. Tėvai taip pat :)