Papasakota Eleonoros, kuri su drauge ten buvo 2 savaites. Aplankė – Tokijo, Kyoto, Nara, Kumamoto ir Hiroshima.

Japonija tai ne tai, ko tikiesi iš anksto:
-    Milijonas laidų susipynę virš gatvių,  o metro „traukiniai“ ne patys naujausi ir moderniausi.
-    Gamta dažnai primenanti Lietuvą (išskyrus nuolat besidriekiančius ryžių laukus ir jųjų gražiuosius medelius), daug parkų, kuriuose verda visuomeninis gyvenimas, švenčiama.
-    Mokėjimo kortelė ne itin mėgstamas ir populiarus atsiskaitymo būdas.. viešybutyje 30 min gali tekti aiškintis dėl galimybės atsiskaityti kreditine Mastercardo kortele, o nugalės VISA debetinė!:)  Ir apskritai, keisčiausia, kad elektroninių stebuklų šalyje grynieji pinigai valdo! Nors susikalbėti su bankomatais gali prireikti kantrybės ar net pačių japonų pagalbos.
-    Kultūros net negalima lyginti, pavyzdžiui matuotis rūbų parduotuvėje keliaukite tik išsiavę, pasiruoškite persimauti tapkutes norėdami  įeiti į WC viešbutyje. Šeštadienis – normali darbo diena.  Moterys po darbo - namo, vyrai pasėdėti, santykių palaikyti.
-    Animacija visur – visi japonai lyg antrą vaikystę gyvena. O šalia daug  N18+ žurnalų :) Itin populiarūs įvairūs žaidimo automatų „barai“, prirūkyti, su pragarišku garsu ir monotoniškais žaidžiančiųjų  judesiais.
-    Gatvėse sutiksite daug dviratininkų ir mažų mašinėlių :)

Japonai:
-    Baisiai malonūs, bet nesupratingi. Sunkiai valdo problemines situacijas, kurios dažniausiai lydimos didelių akių ir pasimetusių šypsenų . Angliškai sunkiai susikalbėsi  – tad prieš vykstant verta pasipraktikuoti žaisti šaradas ir „Alies“ :) Įdomiausia, kad pavadinimai, kurių tikrai reikėtų turistui neverčiami (pvz restoranas), o „šunų kirpimo centras“ užrašytas angliškai :)
-    Dažnai sprendimus aptarnaujančiam personalui reikia pasiūlyti, todėl schemų piešimo įgūdžiai labai praverstų taip pat...
-    Mandagūs – parduotuvėje iš tolo sveikinasi, prie viešbučio sutinkant nusilenki, o išlydint pamojuoja...
-    Patys labai kuklūs, bet dažytis ir riesti blasktienas  pvz., važiuojant metro - normalu. Labai madingos ryškiu juodu kontūru apvestos  akys ir raudoni skruostai.
-    Bendraujant labai svarbu hierarchija. Jei klausi merginos-pavaldinės, ji peradresuoja klausimą savo bosui.
-    Nors visuomeniniame transporte ar gatvėje retai būsi užkalbintas, tačiau japonai yra linksmi ir linkę bendrauti.  Nenustebkite, jei eidami pro šalį šalia gatvės vysktančio kaimynų baliaus būsite pakviesti prisijungti, užkasti džiovintų lotoso žiedų ar paragauti alaus :)
-    Visgi estetai. Maloniai nustebino, kuomet nusipirkome vieną mažytį gabalėlį pyrago išsinešimui, o jį supakavo į prabangiausią dėžutę su didžiausiu kaspinu ir kartu su ledo gabalėliais, kad neatšiltų.
-    Knapsi visur, kur tik turi galimybę nusnūsti :)
-    Beveik visi juodais plaukais. Tad turėdamas tamsiaplaukį kelionės draugą esi padidintos rizikos zonoje jo nerasti didžiulėje žmonių masėje. Patartina įrišti kaspiną ar kitaip jį paženklinti :)

Metro nieko neypatingas, nemažai antros jaunystės stotelių. Kai kur yra atskiri moterų vagonai, kad piko valandomis besigrūdant nekiltų problemų. Vienkartinis metro bilietas 4,5 – 5 Lt. Greitųjų traukinių vagonuose visiška tyla, jei yra poreikis kalbėti telefonu – eini į tam skirtą vietą, kad kitiems netrukdytum.  Traukinių rail-pass – 45000 jenų (~1350 Lt) – tikrai vertas pirkinys, būtina įsigyti prieš atvykstant į Japoniją.
Išskirtinai įdomūs autobusai su pinigų išsmulkinimo automatais -  susimokėti turi tiksliai be grąžos išlipdamas pro priekines duris. Kaina individuali - pagal nuvažiuotą atstumą.  

Maistas – nuostabus, lengvai virškinamas, vargu ar pavyktų sustorėti :) Pamatyti stambesnį japoną – tikra prabanga. Tradiciniai saldumynai iš pupelių primena žalią tešlą, tad lietuviškiems receptoriams reikia priprasti. Užtat patys japonai labai mėgsta „vakarietiškus“ pyragus ir bandeles. Daug maisto skirta valgyti gatvėje ar važiuojant traukiniu, net ir jogurto indelį perkant visada gausi priedą – vienkartinį šaukštelį ir servetėlę. Mieste visur pristatyta vaisvandenių aparatų, tad pajutę troškulį gan lengvai nusipirksite gėrimų, kurie tikrai nebus brangesni už esančius parduotuvėje.

Sakės skonis – kaip paprasto vandens su laipsniais, bet tikriausią skonį išgautumėte pakramtę tualetinio popieriaus :) Viena iš mūsų vakarienių kartu su japonais: pamarinuotos gėlytės, žali šalti makaroniukai, maltas žalias krabas. Tada 5 skirtingos žalios žuvys be ryžių – pasirodo tam, kad išsirinktume patikusią žuvį, su kuria sušį padarys. Iš tikro nėra labai brangu, paskanauti sušio galima ir už 10 Lt, na o paprastus pietus už 14-20 Lt. 


Būtina patirtis - viešbutis-kapsulė. Labai rekomenduotume modernesnį variantą Kyoto mieste . Keistas jausmas gyventi urvelyje, be jokio užrakto, kur girdisi visi kaimynų garsai (ir žinoma, jūsų pačių). Tad didžiausias malonumas lieka apsirengti jums paruoštą pižamą, užsidėti ausines ir žiūrėti plazminį TV, įmontuotą kojūgalyje :) Čia moterys ir vyrai miega atskiruose aukštuose;  jūs gaunate praėjimo kortelę, kurią tenka brūkštelti kone prie kiekvienų durų norint patekti į savo miegamąją zoną. Taip užtikrinamas visapusiškas saugumas. Beje, dantų šepetėlio ir pastos galite nesivežti – juos gausite visuose viešbučiuose. Na o Sisheido kosmetika dažna viešbučių palydovė, net ir pigesnių :) Viduryje kelionės įsigudrinome viešbučiuose prašyti nuolaidos, ir mūsų džiaugsmui daugeliu atveju ją gaudavome. Aplankytų viešbučių kainos nuo 70 iki 250 lt žmogui.


Hiroshima – akiai malonus miestas. Muziejus neslegiantis. Labai rekomenduojame aplankyti šventyklą Michijami saloje ir palydėti saulę. Kyoto didesnį įspūdį paliko ne pats miestas, o traukinių stotis. Bet imperatoriškų rūmų nereikia praleisti. Kumamoto mums priminė Vilnių. Nara – elniukų miestas, kurie kaip šuniukai trinasi aplink ir kaulija maisto (drąsesni ir į kišenes įlenda). Naroje teko pasimatuoti kimono. Labai smagi pramoga, o norėdami ją išbandyti nemokamai kreipkitės į info centrą -  kartą per mėnesį tokia galimybė pasitaiko. Mums pasisekė :)
 
Daug buvom prisiklausę apie Tokijo žuvų turgų. Jame būti reikia apie 6 val., emociškai didelio įspūdžio nepaliko, bet tikrai verta.

 
Sony technologijų pastatas – jokio WOW… Didesnį įspūdį paliko ryškūs, spalvoti mobilūs – net ir pas vyrus :) Dažniausiai japonai rašo sms ar naršo internete, telefonu kalba pakankamai mažai. Neretai sutinkamas vaizdas kavinėje: draugų kompanija prie staliuko, visi išgriuvinėję kas sau ir „chatina“ mobiliaisiais.
Apskritai jaunimas mėgsta rėkiančias spalvas ir viskas, kas blizga (ypač merginos). Gatvėse daug ekstravagancinių nesusipratimų :)
Japonai mėgsta pristatyti daug įspėjamųjų signalų ir prikurti darbo vietų. Net nedidelis atitvėrimas dėl pastato remonto darbų palydimas tam dedikuoto darbuotojo darbu, kuris maloniai jus nukreips apylankos takeliu, kuris jau ir taip padarytas iš įspėjamųjų juostų ir nuo kelio nukrypti neįmanoma. Na o paprastesniuose traukiniuose nenustebkite pamatę darbuotoją, skirtą gyvai pranešti stotelių pavadinimus.

Karšti šaltiniai, žiedlapiai, sveikatinančios žuvytės, japoniškas masažas – šiais malonumais reikia pasimėgauti. Lauktuvėms rekomenduoju kosmetiką - garsūs vardai ir mažos kainos.  Na o patys Japonai labai džiaugėsi gavę mūsų šokolado ir Trejų ar Žalių devynerių :)
Visa kelionė su aviabilietais ir asmeninėm išlaidom ~ 6000 Lt/žmogui.




Pateikti įspūdžiai labai asmeniški :) Kaip žinia, gali skirtis nuo kiekvieno ten pabuvujusiojo sutiktų bendražygių, patirtų nuotykių ar tų pačių nuotaikų :)