Kelionės po Indiją iš vietinės kelionių agentūros. >>
Individualūs maršrutai arba nedidelės grupės. Kainos tikrai indiškos - atsiųskite paklausimą ir įsitikinsite.
Kelionės įspūdžiai. Toskana - trumpas reziume
Savaitės kelionė kaip visada buvo intensyvi – per savaitęs aplankėme:
- Toskanos sostinę Florenciją, kurioje kiekvienas pastatas įžymus ir tikriausiai kas trečiame iš jų – muziejus. Ar dėl to, kad aš jau čia antrą kartą, ar dėl lietaus, ar tiesiog – man jis mažiausiai patiko.
- Pisa – turistų grupės dažniausiai pamato tik Stebuklų aikštę su svyrančiu bokštu, tačiau visas senamiestis vertas dėmesio, spalvotas ir jaukus.
- Lucca – čia verta pabūti ne tik dieną bet ir dvi. Miestas su gera aura, senamiestis tikrai didelis, apsuptas gynybinių sienų, paverstų žaliąją zona. Didžiausią įspūdį paliko apvalioji aikštė, pastatyta ant buvusio koliziejaus pamatų.
- Siena – irgi garsi savo aikšte, kuri pati kaip amfiteatras ir kurioje vyksta garsios žirgų lenktynės Il Palio.
- San Gimignano – bokštų miestas, Voltera – alebastro miestas, Castellina ir Radda – miesteliai Chianti rajone, Montepulciano - garsus savo vino nobile ir kiti miesteliai. Bet apie viską ką pamatėme dar parašysiu smulkiau.
Skridome į Milaną, deja, per Rygą. Bilietai buvo pirkti taip seniai, kai dar gyvavo tiesioginis reisas, tad ir kaina nepadoriai pigi – apie 300 lt su trupučiu bagažui. Viso nuvažiuota apie 1700 km. Dalį namo nuomavomės mažame kaimelyje Catignano. Savaitei kainavo 580 eurų (4 žmonėms). Labai rekomenduoju – tas atvejis, kada nuotraukos internete visiškai atitinka realybę, o gal net ir realybė geresnė. 2 miegamieji, 2 vonios, didelė virtuvė, didelė svetainė, terasa su griliu, iš jos tiesiai patenki į vynuogynus. Namas anksčiau priklausė vienuolynui, grindys ir lubos iš rankų darbo plytų, viskas įrengta puikiai. Šeimininkai ne tik pasveikino su savo gamybos vynu, bet ir lauktuvių įdėjo :)
Kadangi prieš metus tokiu pat metu buvome Provanse – nevalingai vis lyginome šiuos regionus. Tad keletas pasbėjimų:
- Toskanos peizažas nugali Provansą – jis platesnis, lengviau banguotas, charakteringesnis. Provanse, be abejo, yra gražių vietų, bet važinėjantis iš miestelio į miestelį ne taip gniaužia kvapą.
- Toskanoje norint apžiūrėti daugelį mažesnių miestų, tenka nemažai palavinti kojas laipiojant į kalną. Statyti miestus ar net atskirus namus ant kalno pradėjo dar etruskai – visai neišekoję lengvesnio gyvenimo :) Provanse lengviau – kalvų šiek tiek mažiau :)
- Toskana pralošia Provansui savo miestelių turgumis – čia daugiausiai rasite paprastų kiniškų drabužių, na, dar didelę dozę turistinių siuvenyrų Florencijoje, o maisto, kuriuo taip džiaugiamės kiekviename Provanso turgelyje – labai nedaug, lyg nedidelėje parduotuvėlėje. Tik „majovkoje“ (per gegužės 1-ą) radome naminių pyragų, dešrų ir panašių skanėstų.
- Maistas (ir gėrimai :)) – labai subjektyvu vertinti, nes dažnai jis priklauso ne tik nuo virtuvės receptų, bet ir nuo to, kur valgai. O kelionių metu kartais tenka valgyti ir turistinėse vietose... Bet kokiu atveju – Toskanoje man buvo skaniau, tačiau Provansas turi pastis, kuris paįvairino vynų meniu ir buvo malonus atradimas.
- Italai švenčių dienas švenčia labiau – parduotuvės gegužės 1 dieną dirbo tik iki pietų, tuo tarpu Prancūzijoje galėjome apsipirkti ir vakare.
Laukite tęsinio...